Graži, išsilavinusi, šmaikšti, talentinga smuikininkė Gitel Bergman atrodo sėkminga ir nerūpestinga. Trisdešimt trečią gimtadienį švenčianti moteris iš pirmo žvilgsnio atrodo kietas riešutėlis, tačiau už tvirto fasado slepiasi sužeista siela. Prisiminimais ji vis grįžta į gimtąjį Kauną, kuriame per vieną dieną buvo nužudyta dešimt tūkstančių žmonių. Tarp žuvusiųjų buvo ir jos tėvai bei mažosios seserys. Išgelbėta paprastos Lietuvos kaimo moters, Gitel visą gyvenimą jaučia kaltę – praeities vaiduokliai neduoda jai ramybės. Gitel gyvena kankinama milžiniško kaltės jausmo, tiesiog dėl to, kad liko gyva. Gyvendama tik praeitimi, Gitel nemato jokios ateities. Mylėti ir būti mylimai jai atrodo neišpildoma svajonė, bet vieną dieną į jos širdį pasibeldžia meilė. Tačiau ar pavyks naujai užgimusiems jausmams nugalėti skaudžius praeities priiminimus ir grąžinti Gitel tikėjimą ateitimi, gyvenimu bei meile ir patikėti, jog ir ji turi teisę į bent mažytį laimės gabalėlį?
