Ką gi, nuo vasaros laukiau progos pamatyt Paskutinįjį egzorcizmą ir turiu pripažint, kad esu gana nuviltas. Buvo idomu, smagu ir šiek tiek įtempa, žinoma, tačiau lūkesčiai deja buvo didesni. Filmas nuolat mėgina mus prigauti, bet bendram vaizde susidaro įspūdis, kad jis tiesiog pats nežino ko nori (o kipšas gi gudrus ir suktas, ane?). Pasirinktas, reikia pastebėti - madingu tapęs, pseudo-dokumentikos stilius daugiau trukdo nei padeda, o jei bandytume daryti Bleiro-egzorcistą ir įsivaizduoti, kad neva žiūrime tikrą filmuotą medžiagą, taip pat nepavyktų: Per daug kamerų, perdėm dirbtinas montažas su uždėtu soundtreku, o kai vyksta kas svarbaus - kaiptik nieko nematyt, ir panašiai. Tad kam tuomet to reikia, ar ne maloniau žiūrėt į normalų ir nedrebantį vaizdą? O gal nereiktų kabinėtis prie pateikimo formos? Trumpai tariant - man trukdė ir žavesio nekėlė. Gerai, kai žaidžiama tamsa, šešėliais ir nežinia, bet toks jausmas, kad kūrėjai neįstengė arba nesistengė padaryti šito tinkamai. Nei šis nei tas.
